Telšių krizių centro specialistai, teikdami psichologinę pagalbą vaikams ir jų šeimų nariams, pastebi, kad viena dažniausių patiriamo smurto rūšių - emocinis smurtas, kitaip vadinamas psichologiniu smurtu. Šios rūšies smurtas - išoriškai mažiausiai pastebimas. Sunkiausia įvardyti, kokio masto žala yra daroma vaikams, kurie šeimose patiria emocinį smurtą. Emocinio neraštingumo mastas auginant vaikus yra pakankamai didelis.

Emocinis smurtas pasireiškia tuo, kai savo aplinkos žmogų žeidžiame žodžiais: grasinimais, atstūmimu, patyčiomis, emocinių poreikių netenkinimu, prasivardžiavimais, žeminančia kritika, žvilgsniu ar mimika rodome jam nepagarbą ar priešiškumą ir pan. Apie emocinį smurtą kalbama retai. Joks fizinis smurtas nevyksta be psichologinio smurto. Dažniausiai suaugusieji turi geriausias intencijas - visko išmokyti, tačiau priemonės, kurias jie pasirenka, gali būti žalojančios. Emocinio smurto metu, vaikas privedamas iki ašarų, nepasitikėjimo savimi, baimės jausmo. Daugybė vaikų net nedrįsta tėvams pasakyti, kad jie ko nors bijo, prisipažinti, kad jiems kas nors nepavyksta.

Yra dviejų tipų smurtą patiriantys vaikai:

  • Vaikai su maža saviverte - tai baimingi, apatiški, vieniši, liūdni vaikai.
  • Agresyvūs, nevaldomi, nepaklusnūs, arogantiški vaikai, linkę kitus žeminti.

Vaikai nekalba apie smurtą dėl įvairių priežasčių: bijo, gėda ir kt. Kai kurie net nesupranta, kad prieš juos yra smurtaujama. Kai nuolat augi smurtinėje aplinkoje, nesuvoki, kad gali būti kitaip. Tik nuo suaugusiųjų priklauso, kokios vertybės vaikui susiformuos ir kokia asmenybė užaugus.

Pagalba

Telšių krizių centro psichologai ir socialiniai darbuotojai padeda vaikams ir jų šeimos nariams išgyventi smurto sukeltas traumas. Kviečiame nelikti abejingais ir pranešti apie įtariamą smurtą artimoje aplinkoje prieš vaikus ar kitus šeimos narius.

Kontaktai