Nors daugelis, išgirdę sąvoką smurtas prieš vaiką, pirmiausia pagalvoja apie fizinę prievartą, psichologinis smurtas - ne mažesnė grėsmė vaikui.

Net ir nuoširdžiai siekiant, kad vaikas mokytųsi iš savo klaidų, tyčiojimasis, grasinimai, gąsdinimas ar atstūmimas yra žalingi veiksmai ir jam nepadeda. Net savo vaikams gero linkintys ir mylintys tėvai kartais neįvertina savo elgesio pasekmių ir vadovaujasi mąstymu - kaip mane auklėjo, taip ir aš auklėsiu. Tardami griežtesnį žodį turime pagalvoti ne tik apie tai, ko norime pasiekti šią akimirką, bet ir apie tai, kokį vaiką siekiame išugdyti, kokio tarpusavio bendravimo norėsime su juo ateityje. Apie tai pagalvojus, atsirastų daugiau noro ir laiko keisti savo elgesį.

Smurto žala

Nuolat patiriamas psichologinis smurtas stipriai paveikia besiformuojančio žmogaus asmenybę. Neigiamos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą ir pasireikšti bet kuriuo etapu. Gali išryškėti tokios savybės kaip žema savivertė, nepasitikėjimas kitais ir su tuo susijęs negebėjimas bendrauti, padidėjęs nerimas, baimingumas, uždarumas. Arba atvirkščiai - per didelis agresyvumas, priešiškumas. Taip pat gali pasireikšti ir tokie sutrikimai kaip nevalingas šlapinimasis, savęs žalojimas, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų.

Patarimai tėvams

Vaikui turime ramiai ir pagarbiai paaiškinti, ką jis padarė netinkamai, kokios šio elgesio pasekmės jam ar kitiems žmonėms. Tinkamo elgesio vaiką reikia mokyti nuolat, daug kalbėtis apie įvairių poelgių pasekmes, nustatyti taisykles, išsakyti savo norus ir lūkesčius, diskutuoti. Atsakomybę už vaiko klaidas reikia prisiimti ir sau - pagalvoti, ko mes nepasakėme vaikui laiku, kokie dalykai galėjo sukelti tokį jo elgesį.

Susidūrus su vaikų auklėjimo sunkumais, kviečiame kreiptis pagalbos į Telšių krizių centrą. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kontaktai