Tarptautinio tyrimo (OECD), atlikto 65 pasaulio šalyse,  duomenimis mūsų vaikai patenka tarp nelaimingiausių ir prasčiausiais pasiekimais pasižyminčių mokslo užduotyse.

Telšių krizių centro specialistų 20 metų darbo patirtis atskleidė, kad viena iš  priežasčių, kodėl mūsų vaikai jaučiasi nelaimingi - netinkamas bendravimas šeimoje. Labiausiai vaikus žeidžia smurtiniai santykiai artimoje aplinkoje. Džiugu, kad 2017 m. vasario 14 d. Seime priimtas įstatymas, kuris draudžia bet kokios rūšies smurtą prieš vaikus.

Smurtas artimoje aplinkoje gali būti:

  • Fizinis, kai artimą asmenį mušame, stumdome ar kitaip žalojame, sukeldami jam fizinį skausmą.
  • Emocinis, kai žeidžiame žodžiais: grasinimais, patyčiomis, prasivardžiavimais, žeminančia kritika, žvilgsniu ar mimika rodome nepagarbą ar priešiškumą ir pan.
  • Seksualinis, kai artimas žmogus įvairiais būdais siekia intymaus pasitenkinimo su savo vaikais ar artimaisiais suaugusiaisiais prieš jų valią.
  • Nepriežiūra laikomas toks elgesys, kai nepasirūpiname vaiko pagrindiniais poreikiais: maistu, apranga, saugumu. Taip pat nepriežiūrai priskiriamas tėvų ar globėjų atsisakymas suteikti  vaikui reikalingas medicinines, socialines bei psichologines paslaugas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, visų rūšių smurtas artimoje aplinkoje yra laikomas nusikaltimu prieš vaiką ar suaugusįjį, už kurį baudžiama.

Smurto žala

Smurtas nuo artimo asmens daro didelę žalą vaiko ir suaugusiojo psichikai ir palieka skaudžias pasekmes nukentėjusiojo asmenybei. Kodėl? Nes su artimaisiais mes esame susieti prigimtiniais meilės, pagarbos, supratimo ir prieraišumo ryšiais. Tai gyvybiškai svarbus poreikis, kurio stygius sukelia psichologines problemas. Kai prigimtinis meilės, pagarbos ryšys sutepamas smurtu, kyla psichologinė įtampa, vidinis prieštaravimas, su kuriais net suaugusiajam kartais sunku susitvarkyti.

Tyrimų duomenimis, smurtą patyrę ar stebėję vaikai ir negavę psichologinės pagalbos, užaugę gali tapti smurto aukomis, smurtauti prieš kitus ar save. Vaikas, kuris patiria smurtą, gali susidurti su prieraišumo problema. Taip pat, tai gali paveikti vaiko pažintinę ir socialinę asmenybės raidą. Vaikai turi laiku gauti efektyvią kompleksinę pagalbą, kad galėtų įveikti traumą, sėkmingai mokytis mokykloje, bendrauti bei tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais.

Pagalba nukentėjusiems

Telšių krizių centro psichologai ir socialinių darbuotojai padeda vaikams ir jų šeimos nariams išgyventi smurto sukeltas traumas. Jau antri metai vykdome tęstinį projektą Telšių krizių centro pagalba Žemaitijos vaikams 2016-2018 m. ir teikiame pagalbą vaikams bei jų šeimos nariams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remia Telšių ir Plungės rajono savivaldybės.

Per 2016 m. rugsėjį - gruodį Telšių krizių centras suteikė psichologinę pagalbą 172 asmenims (iš jų - 71 vaikui), patyrusiems smurtą  nuo  savo artimųjų. 76 šeimos buvo nukreiptos konsultacijoms. Telšių krizių centras bendradarbiauja su Telšių, Plungė, Rietavo, Mažeikių, Šilalės, Pagėgių Vaikų teisių tarnybų ir Socialinių paslaugų centro specialistais.

Nelikite abejingi ir praneškite apie įtariamą smurtą artimoje aplinkoje.

Kontaktai